Bielsko-Biała – miestas Lenkijos pietuose, pelnytai vadinamas Beskidų vartais. Ir ne veltui, nes vien jo administracinėse ribose stūkso net keturiolika kalnų viršūnių. Bet ne mažiau intriguojančios už kalnus yra šio miesto istorijos.
Bielsko-Bialos paslaptis: kaip jūrų dievas tapo „Jureku su šakėmis“
Bielsko-Bialos centrinė aikštė (Rynek) turi vieną detalę, kuri iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tiesiog gražiu miesto akcentu, bet iš tiesų slepia komišką, beveik detektyvinę istoriją. Tai – aikštės viduryje išdidžiai stovintis Neptūnas.
Mintimis grįžkime į XIX amžių. Kalnų apsuptas miestas, o pačiame jo centre pastatomas nuogas jūrų dievas su trišakiu rankoje. Vietiniams gyventojams šis antikos didybės ir galios simbolis, švelniai tariant, nepadarė didelio įspūdžio. Užuot garbinę Neptūną, jie atidžiai į jį pažiūrėjo ir sugalvojo kur kas žemiškesnę pravardę –„Jurek z widłami“ (Jurekas su šakėmis).
Tačiau ties prasivardžiavimu miestelėnai nesustojo. Konservatyvesniems gyventojams jūrų valdovo nuogumas kėlė tokį didžiulį pasipiktinimą (o miesto jaunimui, greičiausiai, marias juoko), kad naktimis ant šios didingos skulptūros kažkas vis užmaudavo didžiulius apatinius. Tai tapo savotišku miesto folkloru ir nuolatiniu kačių-pelių žaidimu su vietos sargais.
Galiausiai ši komedija baigėsi labai netikėtai – Neptūnas tiesiog ėmė ir dingo. Kažkas tą vargšą „Jureką su šakėmis“ pavogė. Iki šiol neaišku, ar tai padarė pasipiktinę dorovės sergėtojai, ar paprasčiausi ilgapirščiai, bet senamiesčio aikštė ilgam liko be savo vandens dievo.
Tas Neptūnas, kurį matote nuotraukoje, yra atgimusi versija. Jis į miestą pergalingai (ir jau be apatinių) grįžo tik 2006 metais, per didžiulę aikštės rekonstrukciją, kai čia buvo įrengtas ir tas jaukus dirbtinis vandens kanalas.
„Porcelianinė“ iliuzija ir 150 metų senumo muzikinis robotas
Martyno Liuterio bažnyčia atrodo kaip dramatiška neogotikinė pilis – puikus fonas nuotraukoms. Tačiau įžengus į vidų laukia staigmena: interjeras yra visiškai kitokio, ramaus ir šviesaus klasikinio stiliaus. Tai tarsi pastatas su dvigubu gyvenimu!
Prieikite prie bažnyčios altoriaus ir įsižūrėkite į keturias evangelistų skulptūras. Kaip manote, iš ko jos pagamintos? Veikiausiai spėsite, kad iš porceliano – figūros spindi, atrodo be galo lygios ir trapios. Bet ne: tai medis! 1835 metais vienas Krokuvos meistras medį nušlifavo taip tobulai, kad sukūrė puikią optinę iliuziją.
Bažnyčioje stovi 1848 metų meistro K. Kuttlerio vargonai. Tai ne šiaip milžiniškas instrumentas su 1550 vamzdelių (nuo 1 iki 5 centimetrų!). Svarbiausia detalė – šie vargonai turi mechanines judančias figūras. Tai XVIII–XIX a. tradicijos reliktas, be galo retas dalykas Europoje. Laikai, kai instrumentai buvo kuriami ne tik garsui, bet ir akims, kaip stebuklingos muzikinės dėžutės.
Kas toliau? Nuo chuliganiškų varlių iki paslaptingų skonių
Išėję iš bažnyčios ir grįžę į aikštę, neskubėkite nuleisti akių. Tiesiai čia pat, ant vieno iš pastatų, slepiasi bene keisčiausias miesto fasado akcentas – dvi varlės, kurios elgiasi, švelniai tariant, ne visai padoriai. Viena brauko mandolinos stygas, o kita, patogiai atsirėmusi į vyno statinaitę, traukia pypkę. Kodėl jos ten atsirado ir kokią komišką, šiek tiek chuliganišką miesto istoriją jos pasakoja?
Bet Bielsko Biala slepia ne vien architektūrinius, o ir kitokius skonius…
Visas istorijas, koordinates bei kruopščiai sudėliotą maršrutą po Beskidus rasite mano paruoštame gide. Visą juodą logistikos darbą – nuo patogiausių parkavimo aikštelių iki optimalaus kelionės tempo nuo pat Lietuvos – jau padariau už jus. Jums lieka tik įsėsti į automobilį ir mėgautis atradimais.
👉 Beskidų gidą galite įsigyti čia: https://automarsrutai.lt/parduotuve/3167/